„Lietuva patikimesnė nei Italija ar Ispanija ir skolintis finansų rinkose pakankamai daug galimybių, bet tai gali labai greitai pasikeisti. Reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybė supranta, kad biudžeto deficito mažinimas bent jau iki trijų procentų BVP yra labai svarbus dalykas, ir jis turi būti pasiektas. Bet reikia suprasti, kad atsisakant ekonomikos politikos nuoseklumo ir chaotiškai reformuojant mokesčių sistemą lygiai taip pat galima prarasti ne tik investuotojų, bet ir finansų rinkų pasitikėjimą. Šis aspektas yra itin svarbus ir manau, kad situacija yra labai trapi“, - Konkurencingumo forume Vyriausybėje ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.

Diskusijų dėl mokesčių atmosferą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, valdančiosios koalicijos elgesį pavadinusi viešųjų ryšių akcijomis parlamente.

„Dar mano kabinete buvo praktiškai suderėtas kompromisas, bet vėliau politiniai partneriai pradėjo daryti viešųjų akcijas ir mėgino pasirodyti, kas gražiau viešoje erdvėje. Tą ir matome – spektaklį ir labai tikiuosi, kad koalicijos partneriai artimiausiu metu susitars“, - žurnalistams trečiadienį sakė Birštone viešėjusi D. Grybauskaitė. Seime tvyrančią atmosferą ji taip pavadino „chaotiška“.

Panašios nuomonės laikosi ir ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, pasak kurio, staigūs pokyčiai mokesčių sistemoje neprisideda prie Lietuvos konkurencingumo.

„Gebėjimas suvaldyti mūsų viešuosius finansus krenta į mūsų konkurencingumo krepšelį. Ir visai priešingai, - jeigu šitą mokesčių diskusiją būtume ištęsę į 2-6 mėnesių tarpą, tai galėtų tarnauti mūsų konkurencingumo vardan, alternatyvų būtų daugiau. Pasitikėjimo klausimas tiek versle, tiek politikoje labai svarbus, kaip ir žodžio laikymasis“, - kalbėjo G. Kadziauskas.

Nerimą dėl skubos įvedant naujus mokesčius išreiškė ir Investuotojų forumas (IF).

„IF palaiko šalies Vyriausybės siekius išlaikyti kitų metų biudžeto deficitą iki 3 proc., Mastrichto kriterijaus rėmuose. Tačiau neramina skubūs mokesčių sistemos pakeitimai – prisimenant naktinę mokesčių reformą 2008 metais. Daugelis siūlomų pakeitimų neturės realios fiskalinės įtakos bent jau 2012 metais – viskas daroma skubotai, gerai nepasvarsčius, neprofesionaliai“, - sakoma IF pranešime spaudai.

Lietuva geriau pasiruošusi

Ekonomistams laukiant dar vienos recesijos bangos Europos Sąjungoje (ES), „Swedbank“ vyr. ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvą ji palies mažiau nei prieš trejus metus, kuomet Lietuvos ūkis smigo žemyn per 15 proc., sprogo nekilnojamo turto (NT) ir vartojimo burbulai. Per pastaruosius kelerius metus sumažinusi biudžeto deficitą, patyrusi vidinę devalvaciją, sumažinusi darbo sąnaudas Lietuva šiuo metu finansų rinkose geriau vertinama už Italiją ar Ispaniją.

“ 2008 m. Lietuva buvo visiškai nepasiruošusi. Šiandien galiu sakyti drąsiai, vaizdas yra visai kitoks. Įmonių finansiniai įsipareigojimai yra žemiausi per septynerius metus skolinto ir nuosavo kapitalo santykis yra 70 proc., kuomet buvo pasiekęs ir 100 proc.“, - kalbėjo N. Mačiulis. Jo teigimu, geriau galimam ūkio nuosmukiui pasiruošę ir namų ūkiai, kurie taupo keturis kartus daugiau nei prieš krizę.

“Paskutinius penkiolika metų Lietuvos namų ūkiai labai mažai taupydavo, vidutiniškai apie 2,5 proc. savo metinių pajamų gyventojai skirdavo santaupoms. Palyginti su ES vidurkiu – 12 proc.- tai neįtikėtinai mažas vidurkis. Paskutinė gili krizė, aš manau, kad tam tikra prasme, pakeitė gyventojų mąstymą ir dabar daug didesnė dalis metinių pajamų sutaupoma, tai yra apie 8 proc.”, - sakė N. Mačiulis.

Anot jo, latviai ir estai, priešingai lietuviams, taupymo normas didino tik pirmaisiais nuosmukio metais – 2009 m., o vėliau didino išlaidas.

Seimas šiuo metu svarsto prabangos mokesčius. Po pateikimo pritarta brangaus nekilnojamo turto,pritarta brangaus nekilnojamo turto, galingų automobilių,galingų automobilių, vertybinių popierių, indėlių, paskolų palūkanų apmokestinimui. Po pateikimo pritarta ir pervedimų į privačius pensijų fondus stabdymui,privačius pensijų fondus stabdymui, kas valstybei per metus sutaupytų apie 400 mln. litų.

Nuostata dėl dar metams pratęsiamų sumažintų bedarbių pašalpų turėtų būti įrašyta į Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymą.

Ketvirtadienį Seimas palaikė komiteto sprendimą ir galutinai atmetė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta, kad didžiausia bedarbio pašalpa sudarytų ne daugiau 45 proc. draudžiamųjų pajamų. Kitąmet tai būtų 669 Lt.

Už tokią išeitį balsavo 71, prieš – 1, o 18 Seimo narių susilaikė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad nesvarbu, kokiame įstatyme įrašyta nuostata, tačiau jos esmė lieka ta pati – bedarbio pašalpa lieka sumažinta.

„Opozicija siūlė visiškai atmesti šitą projektą, o jūs siūlote šį atmesti, bet nuostatą perkelti į kitą įstatymą. Labai saliamoniškas sprendimas. Nedarbas ir taip žmogui yra nelaimė, o dabar nedarbo draudimo išmoką siūloma palikti tokią pat mažą“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu galioja laikinasis įstatymas. Seimas dvejiems metams – 2010-2011 m. – buvo priėmęs sprendimą nustatyti fiksuotą didžiausią bedarbio pašalpą – 650 Lt, kuri yra maždaug tokia pati, kaip ir minimali alga atskaičius mokesčius.
Nuolatiniame įstatyme numatyta, kad bedarbio pašalpa negali viršyti 70 proc. draudžiamųjų pajamų. Jeigu ji galiotų kitąmet, bedarbio pašalpa būtų 1049 Lt.
Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 15 proc. Darbo oficialiai ieškojo daugiau nei 230 tūkst. bedarbių.

TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir LiCS atstovai į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės darbo kabinetą rinkosi nedideliais būreliais. Premjeras Andrius Kubilius atėjo lydimas vieno mokesčių reformos architektų Vito Matuzo, liberaliųjų partijų lyderiai Eligijus Masiulis ir Algis Čaplikas atėjo kartu, Arūnas Valinskas į derybas atėjo vienas paskutiniųjų.

Papildomų biudžeto taupymo prireikė po to, kai sumažinus ekonomikos augimo prognozę buvo paskaičiuota, kad biudžete atsiveria 850 mln. Lt didesnė deficito skylė. Vyriausybė buvo sutarusi ją užkimšti 4 proc. mažindama valdžios sektoriaus išlaidas ir 50 proc. atstatydama pensijas.

Tačiau daliniam pensijų atstatymui kategoriškai nepritarė didžiausia Seime TS-LKD frakcija, todėl ieškota, iš kur dar paimti 250 mln. Lt.

Apie porą valandų taręsi koalicijos partneriai nusprendė, kad pensijos bus atstatomos visiškai, tačiau dėl to 0,5 proc. mažės pervedimai į privačius pensijų fondus, kas leis sutaupyti apie 100 mln. Lt, 30 mln. Lt mažės Kelių fondas, 30 mln. Lt dar mažės valstybės investicijų programa, iš prabangaus NT mokesčio tikimasi surinkti 30 mln. Lt, nors anksčiau planuota 17 mln. Lt. Papildomus 25 mln. Lt taip pat turėtų atnešti didesnis gamtos išteklių apmokestinimas.

Šis susitarimas buvo sutvirtintas valdančiųjų partijų lyderių parašais.

Pergalę pasiekė Liberalų sąjūdis – pervedimai į pensijų fondus, kaip jie ir siūlė, mažinami ne iki 1, o iki 1,5 proc. Be to, šie pervedimai jau nuo 2013 m. turėtų didėti.

A. Kubilius: turiu šiek tiek nuliūdinti

„Turiu šiek tiek nuliūdinti, kad intriga šiame etape baigėsi. Susitarėme, kaip ir per ankstesnius keletą metų, dėl svarbių sprendimų, garantuojančių, kad kitų metų biudžetas su bendru viešųjų finansų deficitu, mažesniu negu 3 proc., yra mūsų labai aiškus tikslas. Sutarėme dėl to, kad nuo sausio 1 d. pensijos yra atstatomos šimtu procentų. Tam, kad galėtume tai padaryti, prie to projekto, kurį pateikė Vyriausybė, yra pridedamas priemonių planas, kuris bus įgyvendinamas priimant atskirus sprendimus (...) jau kitos savaitės pradžioje. Ir to priemonių plano bendras efektas yra maždaug 250 mln. litų“, - kalbėjo A. Kubilius.

Toliau vardindamas susitarimo detales, jis nurodė, jog pensijų fondai neteks 0,5 proc. pervedimų su įsipareigojimu juos padidinti, o valstybės finansų skyles tikimasi užlopyti karpant išlaidas bei didinant mokesčių surinkimą.

„Sumažinami pervedimai į privačius pensijų fondus puse procento – vietoj 2 proc. yra pervedama 1,5 proc., kartu įsipareigojant, kad tai bus kompensuojama 2013 m. didesniais pervedimais, o (...) taip vadinama reforma sąlyginiu pavadinimo „2+2+2” bus įgyvendinta jau nuo 2013 m. Lygiai taip pat yra numatyta, kad Seime priimamas prabangaus NT apmokestinimo mokestis”, - vardijo A. Kubilius.

Premjeras taip pat informavo, kad automobilių mokesčiui „bus rengiami dar geresni projektai“, o šio klausimo Seimas imsis tik pavasario sesijoje.
Tarp kitų A. Kubilius paminėjo po 30 mln. Lt mažinamą finansavimą Kelių fondui ir Valstybės investicijų programai. Iš valstybinių gamtos išteklių mokesčio, kurį tikimasi įvesti dar šiemet, norima surinkti 25 mln. Lt, o prabangaus NT mokestis esą turėtų sugeneruoti 30 mln. Lt pajamų.

Be to, premjero žodžiais, kadangi nesutarta didinti PVM, valdantieji nepritars jokių naujų šio mokesčio lengvatų įvedimui.

Šiuo sutarimu trys valdančiosios partijos taip pat įsipareigojo palaikyti kitų metų valstybės bei „Sodros“ biudžeto projektus.

Nesutarė dėl palūkanų apmokestinimo

Vis dėlto susitarta ne dėl visko. Panašu, jog konservatoriai linkę siekti indėlių apmokestinimo – su LiCS ir Liberalų sąjūdžio balsais ar be jų.
„Dėl indėlių palūkanų apmokestinimo, lengvatų panaikinimo, frakcijos turi skirtingą nuomonę. Ir tai bus tiesiog svarstoma pačiame Seime“, - pripažino A. Kubilius.

Premjero teigimu, šioks toks susitarimas yra, ir galbūt pakils „grindys“, nuo kurių indėliai bus apmokestinami. Vietoj dabar svarstomų palūkanų, didesnių nei 200 Lt, apmokestinimo, siūloma apmokestinimą pradėti nuo dvigubai didesnės palūkanų sumos.

„Liberaliosios frakcijos nemano, kad dabar reikėtų tokį įstatymą svarstyti, bet ta 200 Lt riba... yra pasiūlymai pakelti iki 400 Lt“, - sakė A. Kubilius.

Tačiau toks variantas abiejų liberalių partijų netenkina. Tai patvirtino tiek E. Masiulis, tiek A. Čaplikas. Tad palaikymo indėlių apmokestinimui konservatoriai veikiausiai turės ieškoti opozicijoje.

A. Čaplikas: gal nereikės „susitarimo dėl susitarimo“

LiCS lyderis A. Čaplikas teigė, kad kompromisą pasiekti buvo sunku, tačiau atsakomybė paėmė viršų.

„Ar šis sutarimas bus įgyvendintas iki galo? Lieka dvi savaitės. Tikiuosi, kad tai, ką šiandien partijų vadai pasirašė, bus įgyvendinta, ir mums nereikės grįžti prie susitarimo dėl susitarimo“, - ironizavo politikas.

Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis teigė, jog pasiektas pakankamai visapusis kompromisas.

„Labai aišku yra tai, kad ši Vyriausybė ir ši koalicija, įgyvendinusi šį susitarimą ir priėmusi labai svarbius dokumentus dėl 2012 m. biudžeto yra pasiruošusi toliau dirbti ir pabaigti daryti tuos darbus, kuriuos ji yra pradėjusi daryti“, - sakė E. Masiulis.

Kaktas surėmė dėl esamų ir būsimų pensininkų

DELFI primena, kad konservatoriai deklaruoja du svarbiausius savo tikslus – pilną pensijų atstatymą į 2009 m. lygį jau nuo sausio bei ne didesnį kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kitų metų biudžeto deficitą. Dėl pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimo konservatoriai linkę padaryti nuolaidų. Tiesa, jų siūlymas pervedimus mažinti iki 1 proc. liberaliųjų partijų netenkina – Liberalų sąjūdis siūlo 1,5 proc., o LiCS griežtai pasisako už dabartinio 2 proc. pervedimų lygio išlaikymą.

E. Masiulis trečiadienį pareiškė, kad Liberalų sąjūdis kategoriškai nepritaria palūkanų bei automobilių apmokestinimui. Analogiškos nuomonės laikosi ir A. Čaplikas.

I. Degutienė trečiadienį žadėjo, kad būtent po šių derybų turėtų būti pasirašytas susitarimas dėl kitų metų biudžeto, mokesčių politikos. Tačiau Liberalų sąjūdis ir LiCS (ypač pastaroji politinė jėga) kol kas nežada dėti parašų po tokiu susitarimu.

Seimo pirmininkė jau yra pareiškusi, kad mažumos Vyriausybė yra įmanoma. Tai sulaukė kai kurių koalicijos partnerių, tarp jų – A. Valinsko, kritikos.