N.Mačiulis: chaotiška mokesčių reforma gali atbaidyti ne tik investuotojus, bet ir rinkas
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis laikosi nuomonės, kad chaotiškai vykstantis naujų mokesčių įvedimas gali atbaidyti ne tik potencialius investuotojus, bet ir finansų rinkas, kuriose kitais metais Lietuva bandys pasiskolinti apie 10 mlrd. litų. Nepaisant to, anot ekonomisto, Lietuva artėjančiai naujai sunkmečio bangai pasiruošusi geriau nei buvo 2008 m.
„Lietuva patikimesnė nei Italija ar Ispanija ir skolintis finansų rinkose pakankamai daug galimybių, bet tai gali labai greitai pasikeisti. Reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybė supranta, kad biudžeto deficito mažinimas bent jau iki trijų procentų BVP yra labai svarbus dalykas, ir jis turi būti pasiektas. Bet reikia suprasti, kad atsisakant ekonomikos politikos nuoseklumo ir chaotiškai reformuojant mokesčių sistemą lygiai taip pat galima prarasti ne tik investuotojų, bet ir finansų rinkų pasitikėjimą. Šis aspektas yra itin svarbus ir manau, kad situacija yra labai trapi“, - Konkurencingumo forume Vyriausybėje ketvirtadienį sakė N. Mačiulis.
Diskusijų dėl mokesčių atmosferą yra sukritikavusi ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, valdančiosios koalicijos elgesį pavadinusi viešųjų ryšių akcijomis parlamente.
„Dar mano kabinete buvo praktiškai suderėtas kompromisas, bet vėliau politiniai partneriai pradėjo daryti viešųjų akcijas ir mėgino pasirodyti, kas gražiau viešoje erdvėje. Tą ir matome – spektaklį ir labai tikiuosi, kad koalicijos partneriai artimiausiu metu susitars“, - žurnalistams trečiadienį sakė Birštone viešėjusi D. Grybauskaitė. Seime tvyrančią atmosferą ji taip pavadino „chaotiška“.
Panašios nuomonės laikosi ir ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, pasak kurio, staigūs pokyčiai mokesčių sistemoje neprisideda prie Lietuvos konkurencingumo.
„Gebėjimas suvaldyti mūsų viešuosius finansus krenta į mūsų konkurencingumo krepšelį. Ir visai priešingai, - jeigu šitą mokesčių diskusiją būtume ištęsę į 2-6 mėnesių tarpą, tai galėtų tarnauti mūsų konkurencingumo vardan, alternatyvų būtų daugiau. Pasitikėjimo klausimas tiek versle, tiek politikoje labai svarbus, kaip ir žodžio laikymasis“, - kalbėjo G. Kadziauskas.
Nerimą dėl skubos įvedant naujus mokesčius išreiškė ir Investuotojų forumas (IF).
„IF palaiko šalies Vyriausybės siekius išlaikyti kitų metų biudžeto deficitą iki 3 proc., Mastrichto kriterijaus rėmuose. Tačiau neramina skubūs mokesčių sistemos pakeitimai – prisimenant naktinę mokesčių reformą 2008 metais. Daugelis siūlomų pakeitimų neturės realios fiskalinės įtakos bent jau 2012 metais – viskas daroma skubotai, gerai nepasvarsčius, neprofesionaliai“, - sakoma IF pranešime spaudai.
Lietuva geriau pasiruošusi
Ekonomistams laukiant dar vienos recesijos bangos Europos Sąjungoje (ES), „Swedbank“ vyr. ekonomistas įsitikinęs, kad Lietuvą ji palies mažiau nei prieš trejus metus, kuomet Lietuvos ūkis smigo žemyn per 15 proc., sprogo nekilnojamo turto (NT) ir vartojimo burbulai. Per pastaruosius kelerius metus sumažinusi biudžeto deficitą, patyrusi vidinę devalvaciją, sumažinusi darbo sąnaudas Lietuva šiuo metu finansų rinkose geriau vertinama už Italiją ar Ispaniją.
“ 2008 m. Lietuva buvo visiškai nepasiruošusi. Šiandien galiu sakyti drąsiai, vaizdas yra visai kitoks. Įmonių finansiniai įsipareigojimai yra žemiausi per septynerius metus skolinto ir nuosavo kapitalo santykis yra 70 proc., kuomet buvo pasiekęs ir 100 proc.“, - kalbėjo N. Mačiulis. Jo teigimu, geriau galimam ūkio nuosmukiui pasiruošę ir namų ūkiai, kurie taupo keturis kartus daugiau nei prieš krizę.
“Paskutinius penkiolika metų Lietuvos namų ūkiai labai mažai taupydavo, vidutiniškai apie 2,5 proc. savo metinių pajamų gyventojai skirdavo santaupoms. Palyginti su ES vidurkiu – 12 proc.- tai neįtikėtinai mažas vidurkis. Paskutinė gili krizė, aš manau, kad tam tikra prasme, pakeitė gyventojų mąstymą ir dabar daug didesnė dalis metinių pajamų sutaupoma, tai yra apie 8 proc.”, - sakė N. Mačiulis.
Anot jo, latviai ir estai, priešingai lietuviams, taupymo normas didino tik pirmaisiais nuosmukio metais – 2009 m., o vėliau didino išlaidas.
Seimas šiuo metu svarsto prabangos mokesčius. Po pateikimo pritarta brangaus nekilnojamo turto,pritarta brangaus nekilnojamo turto, galingų automobilių,galingų automobilių, vertybinių popierių, indėlių, paskolų palūkanų apmokestinimui. Po pateikimo pritarta ir pervedimų į privačius pensijų fondus stabdymui,privačius pensijų fondus stabdymui, kas valstybei per metus sutaupytų apie 400 mln. litų.
